Lėktuvų konstruktoriui Antanui Gustaičiui atminti – ANBO metai

Ryški Lietuvos kariuomenės asmenybė

Specialistai pabrėžia, kad A. Gustaičio indėlis į Lietuvos aviacijos raidą vertas ypatingo dėmesio ir pripažinimo dėl to meto užsienio gamintojams prilygusių, o neretai ir juos pranokusių lėktuvų konstrukcijų. Jis labiausiai žinomas dėl lietuviškų ANBO serijos lėktuvų kūrimo ir konstravimo. Net tarpukariu Kaune rezidavę užsienio diplomatai savo ataskaitose lakūną paminėdavo kaip vieną ryškiausių Lietuvos kariuomenės asmenybių.

Lietuvą A. Gustaitis išgarsino ir 1934 m. ANBO-IV lėktuvais su kolegomis atlikęs skrydį aplink Europą, kai buvo nuskrista apie 10 tūkstančių kilometrų ir aplankytos 12 šalių sostinės. Įdomu, kad A. Gustaitis aviakonstruktoriaus darbu užsiimdavo tik laisvalaikiu, o už sukurtus lėktuvus iš valstybės gaudavo pakankamai kuklų honorarą. Jis pasižymėjo ir kitose srityse – buvo ir dėstytojas, šachmatininkas, ir net futbolininkas – su komanda „Aviacija“ 1922 m. dalyvavo pirmajame Lietuvos futbolo čempionate.

ANBO metai šiemet paskelbti minint pirmojo ANBO lėktuvo sukūrimo šimtmetį; tokį lėktuvą A. Gustaitis statė 1924–1925 metų žiemą. Tai buvo žemasparnis mišrios konstrukcijos vienvietis monoplanas, turėjęs 35 arklio galių prancūzų firmos „Anzani“ variklį. Lėktuvas išbandytas 1925 m. liepos 14 d. Bandomąjį skrydį, kaip ir visais vėliau sukurtais lėktuvais, atliko pats konstruktorius.

ANBO-I sparnų ilgis – 10 m, lėktuvo ilgis – 5,75 m. Jo maksimalus skridimo greitis – 142 km/val., maksimalus pakilimo aukštis siekė 4200 metrų, o skridimo nuotolis – 450 km. Tai vienintelis 1919–1940 m. Lietuvos karo aviacijos lėktuvas Vytauto Didžiojo karo muziejuje, į kurį pateko 1935 m. ir buvo išsaugotas iki šių dienų. Jį dabar galima apžiūrėti pagrindinėje šio muziejaus salėje.